2020 m. lapkričio – 2021 m. sausio mėnesiais Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko tyrimą „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2020“, kurį inicijavo LR Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Buvo tiriamos trys tikslinės grupės: Lietuvos gyventojai, verslo įmonių vadovai ir valstybės tarnautojai. Iš viso buvo apklausti 1006 Lietuvos gyventojai, 510 verslo įmonių vadovai, 554 valstybės tarnautojai.
Tyrimo tikslas – įvertinti korupcinę situaciją Lietuvoje bei palyginti ją su ankstesnių metų rezultatais. Tyrimo uždaviniai: įvertinti tikslinių grupių požiūrį į korupciją, korupcijos paplitimą įvairiose institucijose, nustatyti respondentų korupcinę patirtį, įvertinti antikorupcinį potencialą. Taip pat 2020 m. Lietuvos korupcijos žemėlapyje buvo specialus klausimų blokas apie sprendimų priėmimo atvirumą Lietuvoje.
Tarp Lietuvos gyventojams aktualių problemų korupcija užima 5-ą vietą (iš 18) po mažų atlyginimų, sveikatos apsaugos, kylančių kainų, bedarbystės. Kaip labai rimtą problemą korupciją nurodė 35% gyventojų. Tai mažiausia rodiklio reikšmė nuo 2007 m. Įmonių vadovai korupciją, kaip labai rimtą problemą, paminėjo 5-oje vietoje – 30% (2019 m. – 32%), o valstybės tarnautojai – 4-oje vietoje – 33% (2019 m. – 23%). Taigi gyventojai, įmonių vadovai ir tarnautojai korupcijos problemą šiuo metu mini panašiu intensyvumu. Verslininkams buvo pateiktas ir klausimas apie verslą stabdančias problemas. Korupcija buvo minima 6-7-oje vietoje tarp ekonominio nestabilumo, administracinės naštos verslui, mokesčių ir kitų problemų. Korupciją paminėjo 15% (2019 m. – 13%) įmonių vadovų. Korupcijos, kaip labai rimtos problemos suvokimas 2020 m. (karantino, Covid-19 pandemijos metu) esmingai nepakito.
19% Lietuvos gyventojų mano, kad korupcijos mastai per 5 metus išaugo, 36% –kad nepakito ir 33% – kad sumažėjo. 2008 m. manančių, kad korupcijos mastai per 5 metus padidėjo, buvo 77%, 2011 m. – 53%, 2014 m. – 35%, 2016 m. – 42%, 2018 m. – 25%, 2019 m. – 20%, t. y. nuo 2008 m. iki 2020 m. buvo stebima vertinimų gerėjimo tendencija (išskyrus 2016 m.). 2020 m. užfiksuotas geriausias rezultatas vertinimuose. Panaši tendencija ir 12 mėnesių dinamikos vertinime. 2007 m. manančių, kad korupcijos mastai per 12 mėn. padidėjo, buvo – 54%, 2008 m. – 66%, 2014 m. – 26%, o 2016 m. – 36%, 2018 m. – 20%, 2019 m. – 15%. 2020 m. tyrimo metu korupcijos augimą nurodė tik 14% respondentų. Ateities atžvilgiu yra daugiau optimistų (32%), negu pesimistų (14%). Tai vėlgi geriausias rezultatas per daugelį metų. Įmonių vadovai korupcijos dinamikos atžvilgiu yra skeptiškesni nei prieš metus, tačiau dominuoja optimistiški vertinimai (pvz., manančių, kad korupcijos lygis per 3 metus sumažės yra 38%, o kad padidės – 12%). Valstybės tarnautojų korupcijos procesų vertinimai yra optimistiškiausi nuo matavimų pradžios 2011 m. Šiuo metu teigia, kad per 5 metus korupcijos lygis sumažėjo – 77%, per 12 mėn. sumažėjo – 51%, per 3 metus sumažės – 75% tarnautojų (korupcijos augimą prognozuoja tik 2%).
Kaip labiausiai paplitusius korupcinius reiškinius („labai paplitę“), gyventojai nurodė, kai asmuo gydytojui atsidėkoja pinigais po sėkmingai atliktos operacijos – 37%, kai naudojamasi tarnybiniu automobiliu asmeninias tikslais – 37%, kai per pažintis yra įsidarbinama į valstybės instituciją – 35%. Labai dažnai buvo minimos tokios korupcijos formos kaip nepotizmas, politinių partijų narių protegavimas. Šios situacijos buvo dažniausiai minimos ir 2019 m. Beveik visais atvejais 2020 m. nurodžiusiųjų, kad korupcinės situacijos yra labai paplitusios, yra daugiau, nei 2019 m.
Atvirame klausime 2020 m., gyventojų nuomone, labiausiai korumpuotos institucijos: sveikatos apsaugos institucijos – 51%, teismai – 37%, Seimas – 33%, savivaldybės – 22%. Lyginant su 2019 m., pokyčiai nėra esmingi. Įmonių atstovų nuomone, labiausiai korumpuoti yra teismai – 32% (buvo 30%). Antroje vietoje yra sveikatos apsauga – 31% (buvo 26%), trečioje – savivaldybės – 29% (buvo 16%) ir ketvirtoje Seimas – 27% (buvo 23%). Kaip ir ankstesniuose tyrimuose, valstybės tarnautojai atvirame klausime kaip labiausiai korumpuotas įstaigas nurodė sveikatos apsaugos institucijas – 47% (2019 m. buvo 45%). Toliau seka savivaldybės – 39% (buvo 31%), Seimas 30% (buvo 29%) ir teismai – 30% (buvo 31%). Taigi visoms trims tikslinėms grupėms atvirame klausime labiausiai korumpuotų institucijų ketvertukas yra tas pats: gydymo įstaigos, teismai, Seimas ir savivaldybės.
Gyventojai taip pat vertino konkrečių ministerijų ar įstaigų korumpuotumo lygį. Daugiausia vertinimų „labai korumpuota” surinko šios institucijos (virš 20%): apylinkių teismai – 34% (buvo 20%), apygardų teismai – 30% (buvo 18%), administraciniai teismai – 25% (buvo 18%), apylinkės prokuratūros – 25% (buvo 15%), savivaldybių viešųjų pirkimų skyrius/ komisija – 45% (buvo 20%), savivaldybių statybos skyrius – 32% (buvo 12%), Viešųjų pirkimų tarnyba – 37% (buvo 21%), Muitinės departamentas – 23% (buvo 22%), Sveikatos apsaugos ministerija ir jai pavaldžios įstaigos – 32% (buvo 17%). Lyginant su 2019 m., atsakymų „labai korumpuota“ padaugėjo daugumos institucijų atžvilgiu. Sumažėjo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos korumpuotumo vertinimas – 28% (buvo 32%), Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų – 24% (buvo 36%), miestų ir rajonų ligonių – 23% (buvo 30%), respublikinių ligoninių / klinikų – 26% (buvo 32%). Žymiai sumažėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos korumpuotumo vertinimas – 8% (buvo 21%).
Dauguma gyventojų (71%) mano, kad kyšis padeda spręsti problemas. Ši dalis, lyginant su 2019 m., padidėjo (buvo 61%).18% gyventojų duotų kyšį, kad išspręstų savo problemas, dar 42% pažymėjo, kad tai priklauso nuo aplinkybių. Patiems respondentams per 12 mėnesių kyšį siūlė 2% atvejų.
Sutinka, kad kyšis padeda spręsti problemas, 44% įmonių vadovų (tai daugiau nei 2019 m. – 36%). Duotų kyšį 5% įmonių vadovų, dar 20% tą darytų priklausomai nuo aplinkybių. 24% valstybės tarnautojų nurodė, kad kyšis padeda spręsti problemas, tai maždaug tiek pat, kaip ir 2019 m. (25%).
Per 12 mėnesių kyšį yra davę 9% gyventojų, o per 5 metus – 23%. Tai mažiausi rezultatai nuo 2007 m. Per 12 mėnesių kyšį yra davę 4% įmonių atstovų, o per 5 metus – 6%. Tai yra mažiausi rezultatai nuo 2007 m. 1% valstybės tarnautojų nurodė, kad per 12 mėn. jiems yra tekę duoti kyšį, tai mažiau nei ankstesniais metais (2019 m. – 2%, 2018 m. – 4%, 2016 m. – 6%). Sumažėjo arba nepakito ir davusių kyšį per 5 metus dalis – 9% (2019 m. – 9%, 2018 m. – 12%, 2016 m. – 19%).
17% valstybės tarnautojų nurodė, kad jų įstaiga dažniau ar rečiau patiria politikų spaudimą dėl jų privačių interesų (2019 m. buvo 15%, 2018 m. buvo 19%). Taip pat 15% respondentų nurodė, kad jų įstaiga patyrė politikų spaudimą dėl jų atstovaujamų partijų interesų (2019 m. buvo 11%, 2018 m. buvo 16%).
Kaip ir ankstesniais metais buvo matuojami kyšių prievartavimo indeksai (dalis respondentų, kurių manymu, įstaigoje, kurioje jie apsilankė, buvo norima gauti kyšį) ir kyšių davimo indeksai (dalis respondentų, kurių teigimu, jie apsilankymo įstaigoje metu davė kyšį). Tarp intensyviau gyventojų lankomų įstaigų didžiausi su kyšiais susieti indeksai buvo respublikinėse ligoninėse (kyšių prievartavimo indeksas siekė 0,16, davimo – 0,13), miestų ir rajonų ligoninėse (kyšių prievartavimo indeksas - 0,15, davimo – 0,10). Tačiau lyginant su ankstesniais metais, šie indeksai mažėja. Sumažėjo kyšininkavimo savivaldybėse, greitosios pagalbos stotyse, poliklinikose.
Didžiausi gyventojų pasinaudojimo pažintimis indeksai yra būdingi įsidarbinant į privatų sektorių (0,14), dėl chirurginių operacijų (0,08). Didžiausi kyšių prievartavimo indeksai gaunant paslaugas yra dėl chirurginių operacijų (0,17), dėl slaugos ligoninėje (0,15). Dėl šių procedūrų yra didžiausi ir kyšių davimo indeksai.
2020 m. nebuvo nei vienos institucijos / procedūros, kur lankėsi / naudojosi įmonių vadovai (ne mažiau N=100), kur kyšio prievartavimo ar davimo indeksai būtų bent kiek žymesni (viršytų 0,1).
Valstybės tarnautojų teigimu, labiausiai kyšio buvo tikimasi dėl chirurginių operacijų (0,17), miestų ir rajonų ligoninėse (0,26), respublikinėse ligoninėse (0,23), poliklinikose (0,1), savivaldybių administracijose (0,16). Čia paminėtos institucijos, kuriose lankėsi ne mažiau 100 respondentų.
Dėl korupcijos paplitimo gyventojai pirmiausiai kaltina politikus (80%), teisėjus (79%) ir prokurorus (79%), tai panašus rezultatas kaip ir 2019 m. Įmonių vadovai dėl korupcijos pirmiausiai kaltina teisėjus (78%) ir politikus (77%). Valstybės tarnautojai dėl korupcijos labiausiai kaltina politikus (79%), kiek mažiau teisėjus (69%) ir verslininkus (68%).
Į klausimą, kokios institucijos ir socialinės grupės labiausiai gali prisidėti prie korupcijos mažinimo, gyventojai dažniausiai atsakė, kad tai STT – 56% (2019 m. – 57%), Seimas – 54% (2019 m. – 44%), Vyriausybė – 52% (2019 m. – 49%). Valstybės tarnautojai pirmiausiai nurodė Seimą – 66% (2019 m. – 51%), teisėsaugos institucijas – 66% (2019 m. – 58%), Vyriausybę – 63% (2019 m. – 45%).
50% gyventojų žino, kur reikėtų kreiptis dėl korupcijos atvejų (tai žymiai daugiau nei ankstesniais metais), 19% praneštų, 8% norėtų dalyvauti antikorupcinėje veikloje. Įmonių vadovų rodikliai šiuo požiūriu yra aukštesni: 66% žino, 28% praneštų, 8% norėtų dalyvauti antikorupcinėje veikloje. Dar daugiau žino, kur reikėtų kreiptis, valstybės tarnautojų grupėje – 88%, praneštų apie korupciją – 53% tarnautojų, norėtų dalyvauti antikorupcinėje veikloje – 28%.
Svarbiausiu informacijos šaltiniu apie korupcijos procesus gyventojams išlieka televizija (50%), nors jos reikšmė mažėja, o didėja – internetinės žiniasklaidos (30%). Įmonių vadovams pirmoje vietoje yra internetinė žiniasklaida (47%), o televizija – antroje (31%). Internetinė žiniasklaida yra svarbiausias šaltinis ir valstybės tarnautojams – 38%, o televizija kiek mažiau – 31%.
43% gyventojų nuomone, sprendimų priėmimas Lietuvoje yra uždaras (2019 m. – 34%), ir 9% – atviras, įmonių vadovų vertinimai yra panašūs – 40% nuomone, sprendimų priėmimas yra uždaras, 12% – atviras. Kiek geriau sprendimų priėmimo procesą įvertino valstybės tarnautojai – 21% respondentų nurodė, kad sprendimų priėmimas yra atviras, ir 22% – uždaras.
55% įmonių vadovų girdėjo, kad asmenys ar organizacijos daro įtaką sprendimų priėmimui (dažniau – neteisėtu būdu). Dažniausiai tai sprendimai farmacijos, statybų, sveikatos apsaugos srityse. Dažniausiai įtaką siekia daryti registruoti lobistai, įmonės bei asociacijos. Įtaka dažniausiai daroma per pažintis, neoficialiuose susitikimuose. 46% įmonių vadovų girdėjo, kad politikai / valstybės tarnautojai gauna pareigas privačiame sektoriuje už priimtus sprendimus.
Taigi lyginant su 2019 m., korupcijos, kaip labai svarbios problemos, suvokimas esmingai nepakito, tačiau gyventojams jis yra mažiausias nuo 2007 m. Vertinant korupcijos dinamiką, visose tikslinėse grupėse yra daugiau optimistų nei pesimistų. Gyventojų ir valstybės tarnautojų korupcijos dinamikos vertinimai yra geriausi nuo matavimų pradžios. Tarp spontaniškai minimų (atviras klausimas) labiausiai korumpuotų institucijų visose tikslinėse grupėse yra tas pats ketvertukas: gydymo įstaigos, teismai, Seimas ir savivaldybės. Visose tikslinėse grupėse sumažėjo duodančių kyšius dalis, sumažėjo kyšių prievartavimo ir davimo indeksai tokiose svarbiose institucijose kaip savivaldybės, poliklinikos. Kita vertus, padidėjo subjektyvus korupcijos lygio suvokimas daugelyje įstaigų. Dėl korupcijos pirmiausiai yra kaltinami politikai ir teisėjai. Nemaža dalis gyventojų ir įmonių vadovų teigia, kad sprendimų priėmimas Lietuvoje yra uždaras.
