Seniūnijos centras įsikūręs Žemaičių Naumiesčio miestelyje. Seniūnijoje yra 36 kaimai, įsikūrusios 9 seniūnaitijos, gyvena 3542 gyventojai.
Šalia Žemaičių Naumiesčio yra išlikęs Vanagių piliakalnis, menantis I tūkstantmetį. Tai didžiausias piliakalnis tarp Minijos, Veiviržo, Jūros ir Nemuno upių. Piliakalnių sistema apie Žemaičių Naumiestį (Vanagiai, Juodžiai, Venckai, Laukstėnai, Šyliai) rodo, kad XIV a. čia atkakliai gintasi nuo kryžiuočių.
Žemaičių Naumiestyje labai ryškų pėdsaką paliko kunigas, spaudos ir kultūros darbuotojas Frydrichas Megnius. 1911-1913 m. leido savaitraštį „Svečias“ (Sweczias), 1913 m. parengė ir Tilžėje, O. Mauderodės spaustuvėje, išspausdino 72 psl. elementorių „Raktelis”. Žemaičių Naumiesčio seniūnijoje gimė (1894-03-19 – 1972-08-25) Medicinos mokslų daktaras Kristupas Gudaitis, vienas iš nepriklausomos Lietuvos kūrėjų, bibliofilas, iškilus kultūros, spaudos darbuotojas (Žemaičių Naumiestis), europarlamentaras Zigmantas Balčytis (Juodžių kaimas), geologijos mokslų daktaras Zigmas Malinauskas (Rimženčių kaimas), filologijos mokslų daktarė Janina Janavičienė (Tūmelių kaimas), socialinių mokslų daktaras Albertas Juška (Rimženčių kaimas), Ilona Čiužauskaitė – humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tekstologijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja (Žemaičių Naumiestis), Eglė Bendikaitė, Humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotoja (Žemaičių Naumiestis), visuomeninis veikėjas, sporto mecenatas Rimantas Cibauskas (Šiaudviečių kaimas).
Žemaičių Naumiestyje išlikusios trys skirtingų tikėjimų bažnyčios: Žemaičių Naumiesčio Šv. Mykolo Arkangelo Romos katalikų bažnyčia, pastatyta 1782 m. Katalikų bažnyčia yra liaudiškos formos, interjere vyrauja penkių altorių ir sakyklos ansamblis. Meninė stilistika nėra vienoda, yra neogotikos ir neobaroko elementų. Liuteronų bažnyčia, pastatyta 1825 m., turi klasicizmo elementų. 1890 m. sumontuoti vargonai, kuriuos pagamino naumiestiškis Dovas Srūgis. Savotiška ir įdomi 1816 m. pastatyta žydų sinagoga. Neįprasta ir labai reta yra Degučių trikampė bažnyčia. Per 250 metų Degučių Šv. Vincento Ferrero bažnyčia mažai pakito ir įkūnija būdingus Žemaitijos baroko bruožus. Degučių bažnyčios dailės paveldas vertingas dėl savo vientisumo ir autentiškumo. Bažnyčioje yra šv. Vincento relikvija, esanti XVIII a. ovalinio medaliono formos talpyklėje ir saugoma XIX a. vidurio relikvijoriuje.
Žemaičių Naumiestyje 2002 m. įsteigtas Žemaičių krašto etnokultūros centras, reorganizavus buvusius Žemaičių Naumiesčio kultūros namus ( veikė nuo 1954m.). Centras koordinuoja Žemaičių Naumiesčio, Gardamo ir Švėkšnos seniūnijų kultūrinę veiklą, be to, šiam centrui priklauso Žemaičių krašto etnokultūros centro muziejus, kurio fonduose sukaupta apie 20 tūkstančių vertingų istorijos, tautodailės, ikonografijos, numizmatikos ir kt. eksponatų.
Žemaičių Naumiestyje veikia Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos: Degučių ir Žemaičių Naumiesčio filialai.. Žemaičių Naumiesčio biblioteka – viena iš seniausių bibliotekų Šilutės rajone. Ji savo darbą Žemaičių Naumiestyje pradėjo 1937m. Degučių biblioteka veiklą pradėjo 1946 m.
Žemaičių Naumiesčio vidurinei mokyklai 2012 m. suteiktas gimnazijos statusas, 20 - metį atšventė Žemaičių Naumiesčio mokykla-darželis. Taip pat veikia Šilutės žemės ūkio mokyklos Žemaičių Naumiesčio skyrius, prieš tai buvusi Žemaičių Naumiesčio politechnikos mokykla.
Prie Žemaičių Naumiesčio miestelio iškilęs vienas didžiausių piliakalnių tarp Minijos, Veiviržo, Jūros ir Nemuno upių. Tai - Vanagių piliakalnis (Žaliasis kalnas). Aukščiausias piliakalnio taškas – 34,6 m virš jūros lygio. 2002 m.Lietuvos istorijos instituto archeologams G. Zabielai ir A. Girininkui vykdant žvalgomuosius piliakalnio tyrimus, nustatyta, kad tai – I a. po Kristaus gimimo piliakalnis. Įrašytas į archeologijos vertybių registrą.
Venckų kaime, 0,6 km į šiaurės vakarus nuo Šilutės – Žemaičių Naumiesčio kelio, 50 m į šiaurę nuo Šusties dešiniojo kranto, Pilupio dešiniajame krante, yra Venckų piliakalnis. Juodžių piliakalnis yra 1,45 km į šiaurės rytus nuo Žemaičių Naumiesčio, Degučių ir Juodžių bei Palendrių kaimo kelių kryžkelės.
Miestelio centre atstatytas (1998m.) paminklas žuvusiems dėl Lietuvos laisvės. 1990 metais bendruomenės rankomis pastatytas memorialas Tėvynės kančioms atminti. Simboliniai geležinkelio bėgiai primena tremtinių kryžiaus kelius, spygliuota viela – kalėjimus bei lagerius, saulė – tautos dvasingumą. Skulptūra, skirta M. Mažvydo ir pirmosios lietuviškos knygos atminimui, pastatyta 2007 metais. Paminklas su miestelio herbu atidengtas 2008 metais. 2009 metais Žaliajame kalne pastatytas paminklinis akmuo, skirtas Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti, o 2010 metais atidengtas akmuo Žalgirio mūšio 600 metinėms įamžinti.
Didžiausia ir populiariausia šventė Dagotuvės (Mykolinės) svarbi bendruomenei, „Auksinio liūto“ apdovanojimo šventė, kasmet rengiama Kalėdų eglutės įžiebimo šventė. Kiekvienais metais renkami gražiausiai besitvarkančių sodybų šeimininkai.
Žemaičių Naumiesčio seniūnijoje veikia keletas nevyriausybinių organizacijų. Tai kraštiečių draugija, sporto klubas ,,Naujas parkas“, medžiotojų būrelis, ūkininkų būrelis, Žemaičių Naumiesčio bendruomenė ir Degučių kaimo bendruomenė „Rytdiena“.
