Kintų seniūnija - pamario kraštas, dėl natūralaus gamtos grožio garsėjantis užliejamomis pievomis, Minijos kaimu – lietuviškąja Venecija, paukščių žiedavimo stotimi Ventės rage, kelionėmis laivais Nemuno deltos, Krokų lankos ir Kuršių marių vandens keliais, žvejų rūkoma žuvimi ir viena aukščiausių Europoje tuja. Kintus garsina ir kintiškis Andrius Varnas, 2008-2010 m. plaukęs aplink pasaulį jachta „Ragainė II“.
Kintai ėmė kurtis jau XVI a. Istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti1540 m. 1950-1988 m. Kintai - apylinkės centras, o nuo1995 m. seniūnijos centras. Seniūniją sudaro 25 kaimai, gyvena 1884 gyventojai. Seniūnija suskirstyta į 8 seniūnaitijas.
Seniūnijoje yra paštas, pagrindinė mokykla-daugiafunkcinis centras, viešosios bibliotekos filialas, kultūros centras, Šilutės meno mokyklos dailės ir muzikos skyriai, 2 muziejai, 2 šeimos gydytojų kabinetai, medicinos punktas, girininkija, 6 parduotuvės, kepykla, 5 prekybos paviljonai - kioskai, 6 kavinės – viešbučiai, 5 kaimo turizmo sodybos. Veikia 6 žuvininkystės, viena keleivių pervežimo įmonė, dvi medienos perdirbimo įmonės.
Kintų apylinkėse gimė, gyveno keletas įžymių žmonių: Pauruose gimė tautodailininkas, tapytojas Vytautas Rauktys, Poviluose – Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, laikraštininkas Mikelis Ašmys, teisininkas, žurnalistas Jonas Endrikis Grigolaitis, Sakūčiuose – kunigas Martynas Kibelka, Stankiškiuose – Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas Vilius Endrikaitis, Uogaliuose – baidarių ir kanojų irklavimo daugkartinė Lietuvos čempionė Snieguolė Narevičiūtė-Šeršen, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas Endrikis Šadagys, Žiaukose – Klaipėdos krašto visuomenės veikėjas, Šilutės miesto Garbės pilietis Jurgis Plonaitis, Žiniuose - Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, kalendorių leidėjas Martynas Labutis.
Kintų miestelis išsiskiria Mažosios Lietuvos architektūriniu – urbanistiniu paveldu. 1705 m. pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia ir tais pačiais metais – parapijos pradžios mokykla, kurioje 1888–1892 m. mokytojavo Mažosios Lietuvos kultūros veikėjas, filosofas Vilhelmas Storosta Vydūnas (1868–1953). 1994 m. pastate įsikūrė Kintų Vydūno kultūros centras, Vydūno muziejus, Šilutės vaikų meno mokyklos dailės ir muzikos skyriai.
Šalia Kintų girininkijos pastato auga aukščiausia Lietuvoje ir antroji pagal dydį Europoje tuja, dar vadinama Didžiąja tuja (nuo 1987 m. pripažinta gamtos paminklu). Norint pailsėti nuo kasdienių rūpesčių, įtampos, nebūtina važiuoti toli - ramybę pajusite viename įdomiausių Lietuvos kampelių - Nemuno deltos regioniniame parke, Aukštumalos pažintiniametake. Tai reta ir unikali galimybė susipažinti su aukštapelke, sužinoti apie jai būdingus augalus bei gyvūnus, pamatyti kraštovaizdį. Apie Kuršių marias, pamario krašto augmeniją galite sužinoti įrengtame2007 m. Kintų girininkijos rekreacijos take.
Minijos kaimas - sena žvejų gyvenvietė, kurios pagrindinė gatvė - Minijos upė, kaimą dalijanti į dvi dalis. Kaime sparčiai vystomas turizmas, vandens pramogos, yra jachtų ir motorlaivių prieplauka.
Važiuojant į Ventės ragą, kairėje kelio pusėje yra Muižės kapinaitės, kuriose dar išlikę senieji užrašai ant kryžių. Po didžiuliu ąžuolu palaidotas vyriausias Kuršių marių inspektorius, etnografas, žvejų ženklų, vėtrungių įkūrėjas E. W. Berbomas (1786-1863).
Ventės ragas - vienas didžiausių paukščių koncentracijos taškų Baltosios - Baltijos jūrų migraciniame kelyje. Kai kada čia praskrenda iki 300 tūkst. sparnuočių per parą, gal todėl nuo 2000 m. organizuojamas tarptautinis paukščių stebėtojų ralis vis populiarėja.
1929 m. prof. T. Ivanausko iniciatyvaįkurtaVentės ragoornitologinė stotis. Vienas pirmųjų žieduotojų Lietuvoje gamtininkas Mikas Pozingis1964 m. įtrauktas į Vidurio Europos ornitologų žinyną. Šalia esantis Ventės rago švyturys - technikos paminklas, pastatytas1863 m., svarbus ir kaip efektinga regykla, nuo kurios atsiveria Kuršių marios, matosi Kuršių nerijos kopos.
2014 m. Stankiškių kaime, ties Kniaupos įlanka ir Kintų miestelyje ant Kuršių marių kranto įrengtos paukščių stebėjimo regyklos. Čia vienu metu unikalią gamtą gali stebėti kelios dešimtys žmonių.
2014 m. Kintų miestelyje įrengta mažųjų laivų prieplauka - puiki vieta, atitinkanti ne tik žvejų, bet ir turistų poreikius.
Aktyvia veikla pasižymi ir seniūnijos visuomeninės organizacijos: „Kintų bendruomenė“, Ventės ir Šturmų bendruomenė, Kintų mėgėjų buriavimo klubas „Marių burės“. Vystoma projektinė, kultūrinė ir gamtosauginė veikla, tvarkomos ir prižiūrimos reprezentacinės seniūnijos vietos, takai, maudyklos, krantinės, viešosios poilsiavietės. Taip pat įgyvendinta nemažai projektų, sudarančių puikias sąlygas gyventojų sveikatingumui, laisvalaikio praleidimui ir poilsio sąlygų gerinimui, turizmo paslaugų vystimui ir plėtrai.
Kintų seniūnijos bendruomenių populiariausios šventės rengiamos pamaryje „Marių šventė“, Užgavėnės. Vasaros metu vyksta menininkų plenerai, parodos, džiazo vakarai, suvažiuoja ekstremalų vandens sportą ir pramogas pamėgę žmonės.
