Nuo XIX a. vidurio iki 1951 m. Vainutas buvo valsčiaus centras, o nuo 1951 m. – apylinkės LDT vykdomasis komitetas. 1991 m. apylinkės vykdomasis komitetas pertvarkytas į viršaičio instituciją, o 1995 m.- į seniūniją. Seniūnijoje yra 14 kaimų, sudarytos 6 seniūnaitijos. Šiuo metu seniūnijoje gyvena 1927 gyventojai.
Vainuto seniūnijoje gimė, gyveno ar kūrė šie žymūs žmonės: aušrininkas-poetas J. Miliauskas-Milevskis (Miglovara) iš Galnės kaimo, kompozitorius Zigmas Venckus iš Vainuto, buvęs ansamblio ,,Lietuva“ vadovas Pranas Budrius iš Gorainių kaimo, poetas Albinas Kakta iš Dargiškės kaimo, konstruktorius-lakūnas Vladas Kensgaila iš Bikavėnų kaimo. Raštininko padėjėju Vainute 1853 m. dirbo Lietuvos poetas, kalbininkas, Seinų vyskupas Antanas Baranauskas.
Seniūnijoje kaip kultūrinis paminklas yra lankoma Vainuto Šv.Jono Krikštytojo bažnyčia, kurios šventoriuje pastatytas koplytstulpis, skirtas bažnyčios 400 metų jubiliejui, yra Atgimimo ąžuolynas, Lazduonėnų piliakalnis, Vytauto ir Angelės Raukčių margučių muziejus Balčių kaime. Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės 100-mečio proga pastatytas koplytstulpis Bikavėnų kaime; 1918-1920 metų Nepriklausomybės kovų Vainuto valsčiaus Vyties kryžiaus savanoriams atminti pastatytas paminklas Vainuto miestelyje. Vainuto miestelyje savo veiklą pradėjo kavinės ,,Ūta” ir ,,Ąžuola”.
Seniūnijoje veikia 4 bendruomenės, Lietuvos neįgaliųjų draugijos Šilutės skyriaus Vainuto padalinys, Vainuto ūkininkių draugija, Vainuto sporto klubas.
Jau tradicinėmis tapusios seniūnijos šventės: birželio pirmą šeštadienį Vasaros šventė Balčių kaime, Joninių šventė Vainuto miestelyje, Oninių šventė Gorainių kaime ir tarptautinis folkloro festivalis „Grajikit, Bikavos žiogeliai“ Bikavėnuose.
Galima pasigrožėti Vainuto miesteliu, nes jis gražus ir tvarkingas, kurio centrą puošia Vainuto Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, aplankyti Lazduonėnų piliakalnį bei jo įspūdingą gamtą, pro Bikavėnų kaimą tekančia Jūros upe galima paplaukioti baidarėmis turistine - pažintine trasa.
