Šilutės herbas
Šilutės miestas pirmąjį herbą gavo apie 1941 m. Iš kairės nuskelto skydo priekiniame lauke buvo pavaizduoti trys ąžuolo lapai, o galiniame – briedžio ar elnio ragas. Po Antrojo pasaulinio karo šis herbas buvo užmirštas. Todėl Heraldikos komisija 1968 m. Šilutei patvirtino naują herbą. Pagrindinis herbo simbolis – baltas burlaivis su Pamario krašto senųjų žvejų naudota vėtrunge, laivelio apačioje – senoviškas pašto trimitas. Simboliai komponuojami žalioje ir juodoje skydo pusėje. Herbo motyvai, spalvos simbolizuoja Kuršių marias, žvejybą, Šilutę, kaip senąjį uostą, žinomą istorinį pašto kelią, žaliąsias šių apylinkių lankas. Iš naujo Šilutės miesto herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino 1995 m. spalio 5 d. Pastarasis Šilutės herbas: herbinis skydas perskeltas į žalią ir juodą laukus. Juose vaizduojamos dvi sidabrinės burės su tokios pat spalvos Kuršių marių žvejų stilizuota vėtrunge viršuje ir pašto ragu apačioje.
Šilutės rajono savivaldybės herbų naudojimo taisyklės
Šilutės rajono savivaldybės vėliava
Reprezentacinė herbinė vėliava yra Šilutės miesto vėliavos etalonas, patvirtintas 1995 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos heraldikos komisijos. Ji taip pat yra Šilutės rajono savivaldybės vėliava.
Šilutės rajono savivaldybės vėliava yra baltos spalvos, iš 3 pusių kantuota žaliais baltais juodais kvadratėliais. Vėliavos centre iš abiejų pusių yra Šilutės rajono savivaldybės herbas. Vėliava yra 1 metro pločio ir 1,7 metro ilgio. Vėliavos kutai balti. Abi vėliavos pusės yra vienodos. Vėliavos antgalis – auksinės spalvos iš trijų dalių trikampis. Prie antgalio pririštos suktos žaliai baltos juostelės, kurių ilgis atitinka vėliavos plotį.
Autorius – dailininkas Romas Tarvydas.
