Saugų seniūnija įkurta 1995 m. Seniūnijos 33 kaimuose gyvena 3624 gyventojai. Savo veiklą plėtoja per 16 privačių bendrovių. Saugose ir Vilkyčiuose veikia: 3 sveikatos įstaigų filialai, 4 švietimo ugdymo ir socialinės globos įstaigos, 2 Fridricho Bajoraičio bibliotekos filialai, Lietuvos pašto skyrius. Dirba Šilutės miškų urėdijos: Saugų medienos ruošos, prekybos ir techninis padalinys, VĮ Norkaičių girininkija, Norkaičių medelynas. Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Saugų ugniagesių komanda. Vilkyčių kaime, V. ir K. Gudžiūnų sodyboje, teikiamos kaimo turizmo paslaugos. Yra keletas prekybos centrų, kavinė.
Kasmet organizuojama tradicinė vasaros šventė „Po malūno sparnais“. Aktyviai savo veiklas plečia automobilių sporto klubas „Vilkyčiai“, žirginio sporto klubas „Lankupiai“. Seniūnijoje veikia šešios bendruomenės. Saugų bendruomenė, „Saugų artuma“, Vilkyčių bendruomenės centras „Viltis“, „Veiviržo slėnis“, „Šv. Brunono“ ir Žemaitkiemio kaimo. Saugų bendruomenė „Saugų artuma“ jaukiai įkūrė bendruomenės namus, aktyviai dalyvauja seniūnijos gyvenime. „Veiviržo slėnis“ – įgyvendino tris projektus, prisidėjo tvarkant senąsias evangelikų kapines Vilkyčiuose. Aktyvi Saugų tremtinių grupės veikla.
Yra 5 saviveiklos kolektyvai. Vilkyčių suaugusių žmonių šokių kolektyvas „Veiviržas“, Saugų moterų vokalinis ansamblis „Vakarė“, bendruomenės „Saugų artuma“ vokalinis ansamblis „Artuma“ ir kaimo kapela, Žemaitkiemio bendruomenės kaimo kapela.
Saugų seniūnijos šiaurinėje dalyje žmonės jau gyveno V-IV a. pr. m. e. I tūkstantmetyje. Nuo Kryžiuočių ordino laikų pro Saugų seniūnijos teritoriją ėjo kelias iš Tilžės į Klaipėdą. XVIII a. įsteigtos pirmosios pradinės mokyklos - Petreliuose (1736 m.), Kukoruose (1748 m.), Saugose (1750 m.). Saugų seniūnijos teritorijos gyventojų svarbiausias verslas buvo žemdirbystė. XVI-XVII a. įsteigti dvarai. 1815 m. įkurta Verdainės parapijos Saugų filialas, 1844 m. – Saugų parapija. Įsteigtos mokyklos Kebeliuose (1825 m.), Mantvyduose (1854 m.), Miestaliuose (1864 m.) ir kt. 1853 m. nutiestas plentas Tilžė-Klaipėda, 1875 m. – geležinkelis Tilžė-Klaipėda. Kukoruose įrengta geležinkelio stotis. XIX-XX a. pirmoje pusėje Saugų kraštas išsiskyrė malūnų įvairove – vėjų malūnai Berciškių (Mantvyduose net du), vandens malūnai (Aisėnų, Norkaičių), garinis malūnas Vilkyčiuose, motoriniai – Saugose, Žemaitkiemyje. Buvo plytinių, lentpjūvių, kalvių, užeigų. XIX a. pabaigoje Kukoruose buvo įrengta pieninė. XX a. pradžioje Kebelių, Lapynų, Sakūtėlių, Saugų valsčių centruose buvo įsteigti pašto, telefono, telegrafo skyriai. 1947 m. Saugų evangelikų liuteronų bažnyčios koplyčioje įsikūrė katalikų bažnyčia.
Saugų apylinkėse gimę ir jas garsino bei garsina: Jurgis Mikšas (1861-1903), Mažosios Lietuvos spaudos darbuotojas, aušrininkas, visuomenės veikėjas, vertėjas, „Aušros“ redaktorius ir steigėjas; Juškaitis Jonas (gim. 1922 m.), kuris mokėsi Šilutės lietuvių progimnazijoje, brandos atestatą įgijo 1941 m. Vytauto Didžiojo gimnazijoje. 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos. Vokietijoje studijavo teisę ir ekonomiką Heidelbergo ir Marburgo universitetuose. 1954 m. baigė Toronto universitetą. Teisininkas. Vankuveryje vertėsi advokato ir notaro praktika. Buvo vienas iš Kanados lietuvių studentų sąjungos organizatorių ir pirmuoju jos valdybos pirmininku (dvi kadencijas). Ieva (Eva) Erika Labutytė-Vanagienė (1938-2003), Lietuvos dailininkė grafikė, Mažosios Lietuvos kraštotyrininkė, pedagogė, 1981 m. Martyno Jankaus memorialinio muziejaus Bitėnuose, 1989 m. lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ viena iš įkūrėjų; Antanas Venckus (1934-1975), muzikologas, kompozitorius. Rūta Emigart Čiuželienė (gim.1946 m.), tautodailininkė, karpytoja, dailės mokytoja metodininkė, Tautodailininkų sąjungos narė nuo 1991 m. Mykolas Gaidys (1630-1689), kunigas, giesmių eiliuotojas, lietuvių raštijos darbuotojas. Benediktas Bagočius (gim. 1955 m.), sporto meistras (1977 m.), daugkartinis Lietuvos jaunimo ir suaugusiųjų sunkiosios atletikos čempionas ir prizininkas; Viktoras Petraitis (gim. 1954 m.), UAB „Fedingas“ direktorius, radijo mėgėjas trumpabangininkas - pasaulio, šešis kart Europos, 11 kartų Pabaltijo ir Lietuvos čempionas, pasaulio rekordininkas; Jonas Birškus (1870-1959), Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, bibliofilas, tautosakos rinkėjas.
Užsukus į Saugų seniūniją galima pasigėrėti istoriniais bei archeologiniai paminklais: Saugų evangelikų liuteronų bažnyčia (1857 m.), Saugų šv. Kazimiero bažnyčia, kuri įkurta 1947 m. buvusioje evangelikų liuteronų bažnyčios šventoriaus koplyčioje, Saugų globos namų pastatais, kurie statyti 1891, 1902, 1912 m., Saugų malūno lentpjūve (1908 m.) ir jos technologine įranga (iki šiol tebeveikia malūnas-lentpjūvė su išlikusiais autentiškais švediškais ir vokiškais gateriais ir vagonėliais bei autentiška malūno technologine įranga), Kukorų geležinkelio stoties pastatu, Sakūčių tiltu per Miniją (1886-1891 m.), skulptūra „Tautos kančiai atminti“ (1990 m., skulptorius J. Vartulis), Stankaičių tiltu per Veiviržą (1930 m.), Stankaičių, Sakūtėlių piliakalniais ir kt.
Per seniūnijos teritoriją teka Minijos, Veiviržo, Tenenio, Aisės upės. Seniūnijoje yra Veiviržo kraštovaizdžio, Veiviržo ichtiologinis, Begėdžių botaninis, Minijos ichtiologinis draustiniai.
